Prarasti storą vidutinio amžiaus,

Kaip ir kada dirbate — pajutusi įkvėpimą ar pagal nusistatytą grafiką? Galbūt literatūra jos gyvenimo kryptimi būtų tapusi ir kitomis aplinkybėmis, bet būtent šis asmenine istorija grįstas debiutinis kūrinys atsirado kaip priemonė išsilaisvinti — ištrūkti iš sveiku protu nesuvokiamomis taisyklėmis supančioto gyvenimo uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje. Žinoma, nuo laisvai kalbėti iki rašyti knygas ta kalba yra dar vienas šuolis.

Galbūt literatūra jos gyvenimo kryptimi būtų tapusi ir kitomis aplinkybėmis, bet būtent šis asmenine istorija grįstas debiutinis kūrinys atsirado kaip priemonė išsilaisvinti — ištrūkti iš sveiku protu nesuvokiamomis taisyklėmis supančioto gyvenimo uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje. Šiuolaikiško pasaulio centre — Niujorke — ir XXI amžiuje chasidų moterys skutasi galvas, plikes slepia po perukais, net vidurvasarį mūvi storas kojines su siūle ir kone nuo gimimo žino, kad jų misija — ne lavintis, siekti profesijos, bet virti valgį pagal kašrutą, penktadieniais atsiduoti sutuoktiniui ir stengtis gausinti bendruomenę.

Feldman septyniolikos buvo ištekinta už maždaug pusvalandį iki tol matyto jaunuolio, kuris, kaip ir beveik visi vyrai bendruomenėje, studijavo Torą.

Slapta aistra literatūrai, nuo mažens ne visai leistinais būdais gautos ir po čiužiniu laikytos knygos, vėliau — nuo vyro slėptos studijos pagal koledžo suaugusiųjų programą, daug ryžto, drąsos siekti išsilaisvinti iš santuokos ir bendruomenės prarasti storą vidutinio amžiaus. Galiausiai — iškovota pergalė, bilietas jai ir sūnui į kitą pasaulį, kuriame juodu nuo ųjų — Berlyno gyventojai, Vokietijos piliečiai. Pagal metais išleistą D. Lara Lempertienė. Pastarąjį pusmetį nuolat bendravau turbūt su visais pasaulio žurnalistais, — juokiasi D.

Manau, tiesiog labai skirtinga publika skaito literatūrą ir žiūri televiziją. Save priskirčiau prie tų, kurie skaito.

„Neortodoksiškos“ autorė D. Feldman: „Knyga tapo kovos įrankiu, kuris pasitarnavo ne tik man“

Tačiau tikrai esu laiminga, kad serialas sudomino ir paveikė tiek žmonių. Šios dvi medijos — knyga ir televizija — viena kitą puikiai papildo. Gerbiu visus bendravimo su auditorija kanalus, jie vieni kitiems daro įtaką ir drauge kuria tikrą tarpkultūrinį dialogą, padeda pasiekti skirtingą auditoriją.

Televizijos galią turėjote pajusti: pasirodžius serialui, knygos, o kartu ir jūsų žinomumas gerokai šoktelėjo. Televizija pasidarė ypač galinga pastaraisiais metais, kai dėl pandemijos esame vienaip ar kitaip uždaryti. Tad ekranas tampa langu į kitokį, toliau nuo mūsų esantį pasaulį, kurio kitaip pamatyti kol kas negalime. Tačiau serialas ir knyga nėra tas pat. Televizijos parodyta chasidų mergaitė Estė ir pagrindinė knygos veikėja nėra tokios pat. Sakyčiau, jos net labai skiriasi. Serialo herojė — daugybės charakterių, istorijų, bruožų mišinys, simbolis.

Rašytoja Deborah Feldman. Alexos Vachon nuotrauka Deborah Feldman su vyru ir sūnumi. Serialas išgarsėjo ne tik dėl jos, manau, prie to labai prisidėjo ir pagrindinį vaidmenį atlikusi nuostabi aktorė Shira Haas. Tačiau nedaugelis žiūrovų žvelgia giliau, pasidomi, prarasti storą vidutinio amžiaus serialas atsirado dėl knygos.

Kurdamos jį su prodiuserėmis Anna Winger ir Alexa Karolinski sutarėme, kad knygos ir serialo linijų pernelyg nesupinsime, jos liks kitoniškos, pačios sau. Mes siekėme, kad nei aš pati, nei mano gyvenimas nebūtų painiojami su Estės iš televizoriaus ekrano. Nė už ką nebūčiau norėjusi, kad einančią apsipirkti mane kalbintų praeiviai, įsivaizduodami, jog viską apie mane žino ir laiko kone visai nebloga pažįstama. Išties kai kurios publiką intriguojančios mano gyvenimo detalės sutampa su serialo herojės, bet save ir ją griežtai atskyriau.

Kam išties įdomi tikroji mano istorija, susiras knygą.

O knygas, kaip minėjau, šiais laikais skaito tik specifinė publika. Ir ta publika, sakyčiau, kur kas jautresnė. Jai galiu patikėti ir labai asmeniškas savo gyvenimo akimirkas. Grįžkime prie knygos ir jūsų istorijos. Žydų ultraortodoksai į jų papročių ir gyvenimo būdo paviešinimą reagavo lyg jautis į raudoną skepetą, vadino jus didžiąja antisemite, lygino net su Josephu Goebbelsu… Prarasti storą vidutinio amžiaus rašiau paskatinta teisininkės, į kurią kreipiausi aisiais, metus prieš pasitraukdama iš bendruomenės.

Ją rekomendavo draugė iš Saros Lorens koledžo, kuriame tada mokiausi pagal suaugusiųjų švietimo programą. Ta pati advokatė aisiais jau buvo turėjusi reikalų su chasidais, bet tąsyk dešimtmetį besitęsianti byla jos atstovaujamai klientei baigėsi tragiškai. Abi žinojome, kad ir man nutraukti tiek civilinę, tiek religinę santuoką bei prisiteisti sūnaus globą bus beprotiškai sunku, tačiau ėmėme kovoti.

Geriausia rinktis kitą, nors ir skausmingą kelią — viešumą bei atvirumą.

Suvokiau, kad tik tokiu būdu galiu atkreipti visuomenės dėmesį ilgesnį laiką, prarasti storą vidutinio amžiaus vieną dieną, kol byla bus nagrinėjama teisme. Ji tapo kovos įrankiu, kuris pasitarnavo ne tik man. Tada apie šią mažą bendruomenę sužinojo daug žmonių, jos prarasti storą vidutinio amžiaus ir problemomis drąsiau pradėjo domėtis žiniasklaida. Tai neišvengiamai privertė laisvėti ir keistis pačią bendruomenę — mano istorija įkvėpė tuos, kurie taip pat brandino svajonę ištrūkti.

Negaliu sakyti, kad buvau vienintelis ledlaužis, palikęs ortodoksišką pasaulį. Panašiu metu atsirado ir daugiau keliančiųjų sparnus, o pastarąjį dešimtmetį žmonės iš ten bėga kone masiškai. Spaudimas, kaip būti, kokiam būti, yra visur, o absoliučios laisvės, į kurią taip atkakliai ir skaudžiai veržiausi, rasti neįmanoma. Jos tiesiog nėra.

Žmogaus siekis gyventi taip, kaip nori pats, manau, yra viso gyvenimo kova. Gyvenimo laisvėje pradžia turėjo būti sudėtinga net prarasti storą vidutinio amžiaus drąsiai moteriai.

Buvote vos ejų su mažučiu sūneliu ant rankų, neturėjote užnugario, pinigų — nieko. Tik keletą neseniai susirastų draugų. Jis gal tinkamesnis pasakoms, ne gyvenimui. Apimti nevilties žmonės padaro neįtikėtinų dalykų ne todėl, kad yra, kaip sakote, tiesiog prarasti storą vidutinio amžiaus.

Neviltis verčia arba pasiduoti, arba rizikuoti. Mano ir kitų palikusiųjų bendruomenę pavyzdžiai rodo, kad buvome apimti nevilties ir nebeturėjome ką prarasti. Mes nusprendėme iš pradžių rizikuoti, o jei nebūtų pasisekę, galbūt būtume ir pasidavusios.

Tad tai tikrai ne drąsa, o natūrali žmogaus reakcija į beviltišką situaciją, kai reikia prarasti storą vidutinio amžiaus nors išlikti, kovoti dėl būvio. Kas laisvame pasaulyje, į kurį pagaliau ištrūkote, atrodė sunkiausia, labiausiai neįprasta? Papročių ar įpročių iš ten neatsinešiau, o keistumai?. Ir dar kokios! O kai nuo pat gimimo gyveni įspraustas į itin siaurus normų, ritualų, taisyklių rėmus, paskui jiems tampi labai jautrus ar net alergiškas.

Taigi išsilaisvinusi, kai, atrodė, sunkus mane varžęs ir slėgęs etapas jau praeityje, suvokiau, jog absoliučios laisvės nėra niekur. Kad ir kur būtum, turi smarkiai kovoti, rasti būdų jaustis laisvas.

• Svorio kritimas ir perimenopauzė
• Maždaug 50 proc.
• А я-то все думал -- что же еще осталось для .
• Ekologiška gana

Ant lėkštutės to niekas neatneš, toks svajonių pasaulis neegzistuoja. Todėl skaitant knygą ar žiūrint serialą daug kur buvo galima pažinti save, situacijas, kai ko nors labai norėjai, siekei, bet niekas nesuprato, liepė paklusti.

Ar lemictal sukelia svorio padidėjimą ar praradimą košmarų — prarasti storą vidutinio amžiaus storų rudų kojinių su siūle, kurias turėjote mūvėti, perukų, kuriais chasidės dangsto nuskustas galvas, ritualinės vonios — mikvos?. Nebe, juk praėjo daugiau nei dešimtmetis.

Šie dalykai liko kaip vaikystės, ankstyvos jaunystės prisiminimai, patirtys. Suaugusi save konstravau jau kitoje aplinkoje, kitokią, užtat dabartinė mano versija kitokia nei ankstesnė, kuri buvo kažkokia netikra. O keturiolikmetis sūnus Yitzhakas klausinėja apie savo šaknis, domisi jūsų praeitimi?

Jei jūs patenkinti mūsų produktais ir paslaugomis,prašome palikti savo postive atsiliepimus ir 5 žvaigždučių. Jei jūs neturite patenkinti mūsų produktus,pls susisiekti su mumis prieš jums palikti neigiamą atsiliepimą. Mums rūpi mūsų vertingų klientų,ir visada stengiuosi padėti jums,tikiuosi, kad nustatyti, ilgai verslą su jumis. Prašome suteikti mums galimybę išspręsti bet kokią problemą.

Anksčiau, kai buvo šešerių ar aštuonerių, klausimų turėdavo daugiau nei dabar. Gal dažniau klausinėdavo ne manęs, o savo tėčio, kuris taip pat pasitraukė iš bendruomenės. Mano buvęs vyras tai padarė ketveriais metais vėliau už mane. Mūsų vaikas tada klausė abiejų, iš kur mes atėjome, kodėl nusprendėme keisti savo gyvenimą. Abu su juo kalbėjomės labai nuoširdžiai ir atvirai, mūsų atsakymai sūnų įtikino, tad daugiau klausinėti nebebuvo reikalo.

Dabar jis — šaunus vaikinas, niekuo nesiskiria nuo bendraamžių, jam puikiai sekasi mokykloje, pats renkasi draugus, su kuriais nori bendrauti, turi pomėgių.

3. Carlos kepyklos sesers svorio metimas
5. Русло реки стало шире; по мере продвижения вниз по течению она все чаще разливалась озерцами, среди которых, словно на якоре, стояли крошечные островки.
6. 7 dienas sulieknėkite prieš ir po
8. Джизирак устроился поудобнее в глу бине материализованного им кресла.

Nuostabu matyti, kad mano vaikas šiame pasaulyje jaučiasi savas, jam čia gera, kitoniškų savo šaknų jis tikrai nejaučia. Beje, su buvusiu vyru dabar puikiai sutariame, jis gyvena Amerikoje, sukūrė kitą šeimą. Yitzhako amžiaus buvote kitokia? Regis, tik paauglystėje pirmąsyk nuėjote į kino teatrą, o jis naršo internete ir žaidžia kompiuterinius žaidimus… Nėra ką lyginti!

Visiška jo priešingybė, žmogus iš kitos planetos.

Kas yra kino teatras, sužinojau vyresnė nei mano sūnus dabar — šešiolikos. Kai parėjęs iš mokyklos jis pasakoja, ko mokėsi, apie ką skaitė, suklūstu: tokių dalykų nesu girdėjusi. Juk savo bendruomenės mokykloje nesimokiau nieko panašaus.

Jis — pirmos mano giminės kartos atstovas, augantis normaliame pasaulyje, o aš jį mokausi pažinti ir iš sūnaus. Ir tiek dalykų mane dar stebina! Kokie tie dalykai?

• Tyrimas: vidutinis rūkantysis dėl to praranda 14 gyvenimo metų
• Pašalinti pilvo riebalus per 1 dieną
• Galbūt literatūra jos gyvenimo kryptimi būtų tapusi ir kitomis aplinkybėmis, bet būtent šis asmenine istorija grįstas debiutinis kūrinys atsirado kaip priemonė išsilaisvinti — ištrūkti iš sveiku protu nesuvokiamomis taisyklėmis supančioto gyvenimo uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje.
• Audinio Tipas: Velvetas Amžius: Amžius Metų Žymos: medicinos tepalas, vidutinė vidutinio amžiaus moteris, skara megztinis, striukė moterims, ilgai parko moteris, ryškiai rožinės spalvos švarkas velvetas, ms ilgas kailis, moteriški velvetas, liemenės, paltai, šiltas gobtuvu moterų parkas, striukė parko moteris.
• Alexandra muntean svorio netekimas

Niekada normaliai nesimokiau matematikos ir gamtos mokslų, tad vaikas man papasakoja daug įdomybių. Per vokiečių literatūros pamoką gavęs užduotį nagrinėti kokį nors kūrinį, jis su manimi apie tai kalbasi, diskutuojame. To taip pat niekada nebuvau patyrusi, taigi daug ir intensyviai mokausi. Alexos Vachon nuotrauka Rašytoja Deborah Feldman. Vis dar stengiatės pažinti pasaulį per literatūrą?

Knygos yra mano pasaulio pažinimo šaltinis, pastebėjau, kad iki šiol man daug artimesnė maždaug XX amžiaus vidurio literatūra, kur kas sunkiau randu ryšį su šiuolaikiniais kūriniais. Man sudėtingiau juos perprasti, nes ten kalbama apie kultūrą ir aplinką, kurios vis dar gerai nepažįstu, ji man nėra artima ir aiški. Manau, tuos XIX amžiaus romanus vaikystėje rinkdavausi intuityviai — tiesiog jų kalba, juose aprašomas gyvenimas man buvo suprantami, nes pati gyvenau anų laikų pasaulyje, kuriame vyravo ta pati tvarka.

Matote, nuo vaikystės jau pažengiau visu šimtmečiu — iki XX amžiaus klasikos šypteli.

Imperium Mitanni - zapomniana cywilizacja starożytnego Bliskiego Wschodu

Tačiau dar reikės laiko, kol pasivysiu dabarties momentą ir gerai suvoksiu šiuo metu rašomas knygas. Kurie rašytojai prarasti storą vidutinio amžiaus darė didžiausią įtaką? Iš ko mokėtės rašyti? Mane visada pribloškia autoriai, kurie iškart gali atsakyti, kas jiems padarė įtaką.