Ar peršalimas gali numesti svorį
Ne vienas tyrimas parodė, kad mažo energijos tankio patiekalai ir mitybos planai leidžia žmonėms apskritai suvartoti mažiau kalorijų. Situaciją dar labiau blogina įkyrus sausas kosulys ar pakilusi temperatūra. Juose ypač gausu mononesočiosios aleino rūgšties, kuri aptinkama ir alyvuogių aliejuje. Tačiau tai nėra tinkamas kelias. Tyrimai parodė, kad asmenys, kurių organizme yra daugiau vitamino C, numetė daugiau svorio nei tie, kurių organizme vitamino C yra mažiau.
Taip elgdamiesi neleidžiame organizmui karščiuoti ir optimaliai formuoti mūsų gynybinį atsaką, o mikroorganizmams sudaromos puikios sąlygos daugintis.
Pasak jos, gydymą antibiotikais turi skirti tik gydytojas, apžiūrėjęs ir atlikęs nesudėtingus ir greitus tyrimus. Gripas © Rimas Pocius Gyvenimo būdo įtaka imunitetui Imuniteto stiprinimui gydytoja rekomenduoja kuo daugiau būti gryname ore, grūdintis, ar peršalimas gali numesti svorį sportuoti, palaikyti normalų kūno svorį, racionaliai maitintis.
Skirtingi maisto produktai organizme įveikia skirtingus medžiagų apykaitos kelius. Jie gali skirtingai paveikti alkį, hormonus ir tai, kaip mes deginame kalorijas. Dvidešimt svorio metimui palankiausių maisto produktų — ir tai pagrįsta mokslu — pristato Independent. Visas kiaušinis Kadaise baimintasi dėl juose esančio nemažo cholesterolio kiekio, tačiau dabar kiaušiniai išgyvena tikrą renesansą. Naujausi tyrimai rodo, kad šis produktas nedaro neigiamos įtakos kraujyje esančiam cholesteroliui ir nesukelia širdies smūgių.
Kasdien valgyti šviežias daržoves bei vaisius, rinktis įvairų ir subalansuotą maistą, kuriame būtų gausu antioksidantų, mineralų, B grupės vitaminų, geležies, mažinti riebalų ir cukraus kiekį, užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį kraujyje. Daug viešai kalbama apie tai, kad reikia žiemos laikotarpiu papildomai vartoti vitaminą D, bet praktikoje tenka pastebėti, kad žmonės nevartoja vitamino D profilaktinėmis dozėmis ir po vasaros turi vitamino D trūkumą, kuriam esant, reikia gydomųjų dozių.
Dienos kadras
Tiesa, pirmiausia rekomenduojama atlikti paprastą, greitą tyrimą ir išsitirti vitamino D kiekį kraujyje, o tada jau laikytis gydytojo rekomendacijų ir papildyti vitamino D atsargas. Tai svarbu tiek vaikams, tiek suaugusiems, ypač tiems, kurie mažai laiko praleidžia gryname ore.
Pasak gydytojos, imunitetui didžiausią įtaką daro mūsų gyvenimo būdas, o žalingi įpročiai, ypač rūkymas, neigiamai veikia mūsų imunitetą, jį silpnina. Alternatyviose tabako priemonėse — el.
Latvijoje vėl įvedamas karantinas. Kaip manote, ar tas laukia ir mūsų?
Nesugriaunami mitai Nors informacijos kiekvienais metais apie peršalimo profilaktiką gausu, gydytojos teigimu, vis dar tikima šiais mitais: 1. Pasak šeimos gydytojos, peršalimas mūsų organizme sukelia stresą, kuris neigiamai veikia imuninę sistemą, tačiau be infekcijos sukėlėjo, įvairių virusų ar bakterijų, kurie į mūsų organizmą patenka oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint, sergančiajam sukelti ligos negali.
Gydytoja teigia, kad nei pajutus pirmuosius ligos simptomus, nei tik pasveikus, pirtyje kaitintis negalima.
Sportuoti taip pat. Vienas dažniausiai pasitaikančių klaidų — susirgę neturėtume savęs versti valgyti. Dažnai žmonės, susirgę virusine infekcija, galvoja, kad serga gripu.
Komentuoti:
Gripas, kitaip nei peršalimas, pasireiškia staigiu būklės pablogėjimu, aukšta temperatūra, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu bei silpnumu, jam dažnai būdingos sunkios komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimasbronchitas, sinusitas, ausų uždegimas. Kaip elgtis susirgus Gydytojos teigimu, susirgus pirmas žingsnis — gerti daug ar peršalimas gali numesti svorį, ilsėtis.
Reikia nepamiršti vėdinti ir drėkinti patalpų orą. Gydytojos teigimu, sloguojant svarbu valyti nosį, plauti ją druskų tirpalais, vengti užgulimo.
Sveikatos naujienos ir patarimai
Skaudančią gerklę taip pat galima skalauti šiltu druskos tirpalu, o jeigu tai nepadeda, rinktis skausmą malšinančias pastiles. Kosulį lengvina šiltų arbatų gurkšnojimas bei garų inhaliacijos.
Vaistininkai perspėja dėl svorio metimui vartojamų laisvinamųjų preparatų: jie gali pažeisti kepenis jonavoszinios.
Į gydytojus vis tik reikėtų kreiptis, jeigu temperatūra pakyla virš 38,5°C ir jos nepavyksti sumažinti vaistais, o karščiavimas užsitęsia ilgiau nei paras, atsirado bėrimas, stiprus skausmas, pykinimasvėmimas, dusulys ar nenuvaldomas mieguistumas.