Garcia svorio metimas brandon fl

Buvo skaitoma ta pati pasaka ir kilo panašios diskusijos. Lukas suprato mintį ir ilgainiui įsisavino pamoką. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai turi sužinoti, kad odos spalva nesvarbi. Šiaurės Karolinos Čapel Hilo universiteto komanda patvirtino Moody gautus rezultatus.

Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos. Didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė Kaspija Mangyšlakas dykviečių tyrinėjimams m. Kastytis Vincentas Girdauskas, Lietuva automobilininkas m.

Steponas Gečys, Lietuva inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Zinaida Odinienė, gydytoja, Lietuva ir Kupiškio rajono savivaldybė politinė bei visuomenės veikėja. Vienintelė moteris mokslininkė, tyrinėjanti šalies sporto istoriją.

Onson - Ashley.merryman. .Salin - mitus.2015.LT

Onutė Silevičienė, pedagogė, Lietuva ir Birštono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja. Vytautas Simelis, Fizika ir Matematika mokytojas, savivaldybininkas, Lietuva ir Radviliškio rajono savivaldybė politinis bei visuomenės veikėjas. Vytautas Sinkevičius politikasLietuva ir Alytaus rajono savivaldybė politinis bei visuomenės veikėjas. Žaidžia saugo pozicijoje.

Per savo karjerą atstovavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos klubams. Universalus žaidėjas, galintis žaisti saugų ir puolimo grandyse. Mirtys m. Gražina Bigelytė-Bulavienė, Lietuva televizija diktorė, redaktorė g. Ar naudinga aiškinti vaikams apie rases ir odos spalvą? Teksaso universiteto vaikų tyrimų laboratorijoje saugomi tūks­ tančių garcia svorio metimas brandon fl iš Ostino srities duomenys - šeimų, sutikusių daly­ vauti moksliniuose tyrimuose. Tai buvo jos filosofijos mokslų daktaro disertacijos projektas.

Vittrup tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar įprasti vaikams skirti filmukai apie įvairių kultūrų žmones teigia­ mai veikia vaikų rasines nuostatas. Pirmiausia ji vaikus ir tėvus patikrino rasinių nuostatų testu, su­ kurtu vienos iš jos vadovių universitete, daktarės Rebeccos Bigler. Vittrup vaikams uždavė klausimus, pavyzdžiui: Kiek baltaodžių žmonių yra geri ir stengiasi, kad kiti būtų laimingi?

Beveik visi Daugelis Kai kurie Nedaug Nė vieno Kiek juodaodžių žmonių yra geri ir stengiasi, kad kiti būtų laimingi? Jei vaikas drovisi atsakinėti, gali parodyti paveiks­ lėlį, atitinkantį vieną iš galimų atsakymų.

Iš tikrųjų Vittrup nesitikėjo, kad vien pažiūrėjus tuos filmu­ kus smarkiai pasikeis vaikų rasinės nuostatos.

Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos. Didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė Kaspija Mangyšlakas dykviečių tyrinėjimams m.

Vittrup spėjo, kad jei lavinamuosius filmukus papildytų išsamūs pokalbiai su tėvais, poveikis būtų žymus. Taigi antra 33 šeimų gru­ pė irgi gavo filmukus, šiems tėvams Vittrup liepė filmus panau­ doti kaip atspirties tašką pokalbiams apie rasių draugystę.

Ji davė tėvams sąrašą aptartinų klausimų, kurie buvo susiję su filmukais. Nuo to priklausė jos disertacija. Paskutinei 33 šeimų grupei buvo duotas tik temų sąrašas be fil­ mukų. Tėvai turėjo penkis vakarus iš eilės patys kalbėti apie rasių lygybę. Tai atrodė sunku, ypač jei tėvai niekada anksčiau nebuvo su vaikais garcia svorio metimas brandon fl apie rases. Daug baltaodžių, juo­ daodžių ir meksikiečių vaikų mėgsta tuos pačius dalykus, nors yra kilę iš kitokios aplinkos.

Jie geri žmonės, gali su jais drau­ gauti. Jei kaimynystėje gyventų kitokios odos spalvos vaikas, ar norėtum su juo draugauti? Keturios šeimos iš pastarosios gru­ pės staiga atsisakė dalyvauti tyrime. Nenorime pabrėžti odos spalvos. Tačiau išgirdusios, kad reikės atvirai kalbėti apie rases, metė tyrimą. Kitos dvi šeimos nenorėjo sakyti, kodėl išeina, bet dėl tylėjimo Vittrup įtarė, kad jos pasitraukia dėl tos pačios priežasties.

Kad tėvai vengia kalbėti apie rases, Vittrup pastebėjo jau atlik­ dama įžanginį testą, skirtą tėvų rasinėms nuostatoms patikrinti. Nieko nuostabaus, kad tokiame liberaliame mieste kaip Ostinas visi tėvai gerbia skirtingas kultūras ir džiaugiasi žmonių įvairove.

Tačiau per tas pradines apklausas Vittrup pastebėjo, kad beveik nė vienas iš baltųjų tėvų su vaiku tiesiai nekalbėjo apie rases. Jie siekė, kad vaikai negalvotų apie skirtingas odos spalvas. Bet Vittrup jau per pirmą testą pamatė, kad vaikai apie tai galvoja. Net mišrias mokyklas lankantys vaikai į klausimus atsakė taip pat. Regis, ne. Pažiūrėjusios filmukus šeimos grįžo į Vaikų tyrimų laboratoriją garcia svorio metimas brandon fl naujo atlikti testo.

Kaip Vittrup ir spėjo, 33 vaikų, žiūrėjusių fil­ mukus, bet neaptarusių jų su tėvais, rezultatai per savaitę nė kiek nepagerėjo. Žinia apie darnią skirtingų kultūrų sąveiką - regis, to­ kia akivaizdi ištraukose - vaikų nė kiek nepaveikė. Tačiau, peržiūrėjusi skaičius, Vittrup nustebo - ir kitų dviejų grupių vaikų rasinės nuostatos nepagerėjo. Iš pirmo žvilgsnio ty­ rimas buvo nesėkmingas.

Vittrup pasijuto taip, lyg jai akyse žlugtų puiki karjera. Ji įsivaizdavo, kad jos atradimai bus paskelbti specia­ liame žurnale, o dabar beliko spėlioti, ar kada nors pavyks apginti disertaciją ir gauti filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Sutrikusi Vittrup ėmė tartis su disertacijos konsultantais ir ga­ liausiai kreipėsi į Bigler.

Galbūt yra kokia nors įdomi priežastis, kodėl tyrimas nedavė rezultatų? Vartydama tėvų tyrimų užrašus Vittrup pastebėjo nukrypimą. Davusi tėvams sąrašus rasinių klausimų, kuriuos reikės aptarti su vaikais, ji paprašė parašyti, ar pokalbis buvo prasmingas.

Ar tėvai plėtojo temą? O gal apie ją tik užsiminė? Ar kilo rimta diskusija? Beveik visi tėvai parašė tik probėgšmais paminėję klausimus. Iš 66 tėvų porų, turėjusių atvirai kalbėti apie rasių sulieknėti po kalėdų, tik šešios sugebėjo tai padaryti. Tų šešių vaikų rasinės nuostatos labai pagerėjo. Kodėl baltieji garcia svorio metimas brandon fl nekalba apie rases 63 Vittrup apgynė disertaciją ir dabar dirba dėstytojo asistente Tek­ saso moterų universitete Dalase.

Tik klausimas, ar atkreipdami jų dėmesį į rases jiems padedame, ar trukdome. Be abejo, prezidento Baracko Obamos išrinkimas buvo ženklas, kad prasideda nauja era Jungtinių Valstijų rasių tarpusavio santy­ kiuose, bet į klausimą, ką vaikams kalbėti apie rases, liko neatsaky­ ta.

Galima sakyti, ši tema iškilo į paviršių. Daugelis tėvų mažiems vaikams atvirai kalbėjo apie rudą Obamos odos spalvą, siekdami perduoti žinią, kad kiekvienas gali tapti vadovu ir su kiekvienu - nesvarbu, kokios odos spalvos, - galima draugauti, kiekvieną gali­ ma mylėti, kiekvienu galima žavėtis.

Tačiau kiti mano, kad verčiau nieko nekalbėti apie prezidento rasę ar tautinę kilmę, nes ką nors sakydami tik mokome vaikus skirstyti žmones į rases. Jiems atrodo, kad mažus vaikus geriausia mokyti pavyzdžiu; tai, ką vaikai mato, jiems atrodo nor­ malu. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai turi sužinoti, kad odos spalva nesvarbi.

Informacija

Journal ofMarriage and Family aprašyto tyrimo duome­ nimis, iš 17 darželinukus auginančių tėvų 45 proc. Šiuo atžvilgiu etninės grupės skiriasi. Nebaltaodžiai tėvai maždaug tris kartus dažniau kalbasi su vaikais apie rases. Tokį požiūrį palaikė ir daug moks­ lininkų - pagal jį, rasė yra visuomenės konstruktas, tad jį geriau­ sia palikti nagrinėti sociologams ir demografams.

Vis dėlto vaikų raidos specialistai ėmė vis labiau abejoti šia prielaida. Jie tvirtina, kad vaikas mato rasių skirtumus, kaip atskiria rausvą spalvą nuo mėlynos, - tik mes vaikams išaiškiname, kad rausva spalva skirta mergaitėms, o mėlyna - berniukams. Įžvelgę skirtumus, vaikai labai greitai savo grupę iškelia aukščiau už kitas.

Vittrup vadovė Rebecca Bigler atliko eksperimentą tri­ jose parengiamosiose klasėse. Keturmečiai ir penkiamečiai buvo išrikiuoti ir jiems įteikti marškinėliai. Pusė vaikų gavo mėlynus, pusė - raudonus. Vaikai marškinėlius vilkėjo tris savaites. Per tą laiką mokytojai nė karto neužsiminė apie spalvas ir niekada ne­ skirstė vaikų į grupes pagal marškinėlių spalvą.

Niekada nevadino vaikų mėlynaisiais arba raudonaisiais. Bigler norėjo sužinoti, kas nutiks savaime, vaikus suskirsčius pagal spalvas. Vaikai nepasiskirstė. Per pertraukas žaisdavo vieni garcia svorio metimas brandon fl kitais. Ta­ čiau paklausti, kuriai komandai geriau priklausyti ar kuri laimėtų varžybas, pasirinko savo spalvą.

Savos grupės vaikai jiems labiau patiko, jie manė, kad šie protingesni už kitos grupės narius. Kodėl baltieji tėvai nekalba apie įases 65 Bigler eksperimentas atskleidžia, kaip vaikai susigrupuoja pagal tai, ką mes jiems duodame.

Uploaded by

Tai patvirtina, kad rasės tampa proble­ ma tik tada, kai mes iš to padarome problemą. Tai kodėl gi Bigler mano, kad jau su trejų metų vaikais svarbu kalbėtis apie rases? Ji samprotauja, kad vaikai šiuo raidos etapu yra linkę prielanku­ mą rodyti saviškiams ir patys pasirenka, ką laikyti geresniais.

Maži vaikai viską skirsto į kategorijas: maistą, žaislus, žmones. Tačiau tik po kelerių metų jie įgis pakankamai pažintinių gebėjimų ir mokės grupuoti ne pagal vieną požymį. Mažiems vaikams svarbiausias požymis yra tas, kuris aiškiausiai matomas. Bigler tvirtina, kad, tapatindamasis su žmonėmis, kurie atrodo panašiausi į jį, vaikas juos pamėgsta. Remdamasis panašia išvaizda vaikas įtiki, kad tie, kurie yra panašūs į jį, mėgsta garcia svorio metimas brandon fl pačius da­ lykus.

Tai, kas jam nepatinka, mažylis priskiria nepanašiems į save. Savaiminis polinkis manyti, kad tavo grupės nariai pasižymi tais pa­ čiais bruožais, pavyzdžiui, gerumu, protingumu, vadinamas esen- cializmu. Vaikai niekada nemano, kad grupės atsiranda atsitiktinai.

Nukreipimus čia:

Galbūt mums atrodo, kad vaikai nekreipia dėmesio į skirtingas rases, bet tokie skirtumai kaip odos ar plaukų spalva, svoris, lytis yra aiškiai matomi. Net nebūtina jų įvardyti, jie ir taip krinta į akis. Net jei mokytojai ir tėvai niekada neužsimins apie rases, vaikai pa­ tys susiskirstys į grupes pagal odos spalvą, kaip susiskirstė pagal marškinėlių spalvą.

Pastarąjį dešimtmetį raidos psichologai, siekdami tiksliai nusta­ tyti, kada vaikai tampa šališki, pradėjo kelis ilgalaikius tyrimus - bendra prielaida būtų tokia, kad kuo anksčiau pasireiškia šališku­ mas, tuo labiau tikėtina, jog jį lemia raidos procesai.

Daktarė Phyllis Katz, anuometinė Kolorado universiteto profe­ sorė, atliko tokį tyrimą: šešerius metus stebėjo juodaodžių ir baltaodžių vaikų. Per tuos šešerius metus devynis kartus su 66 Šalin mitus vaikais ir jų tėvais atliko testus - pirmas testas buvo atliekamas pu­ sės metų kūdikiams. Kaip atlikti testą pusės metų mažyliui? Tai įprastas vaiko raidos tyrimų testas. Kūdikiams rodomos veidų nuotraukos ir skaičiuoja­ ma, kiek laiko vaikas išlaikys dėmesį. Ilgesnis žiūrėjimas į nuotrau­ ką nereiškia, kad vaikui labiau patinka ta nuotrauka ar tas veidas.

Ilgesnis laikas veikiau reiškia, kad vaiko smegenims tas veidas at­ rodo neįprastas; jie stebeilija ilgiau, nes smegenys stengiasi įpras­ minti vaizdą. Taigi pažįstami veidai sulaukia trumpesnio regimojo dėmesio.

Vaikai reikšmingai ilgiau žiūri į kitokios nei garcia svorio metimas brandon fl tėvų rasės veidus. Pati rasė neturi etninės reikšmės, bet vaikų smegenys suvo­ kia kitokią odos spalvą ir bando perprasti, ką tai reiškia.

Trejų metų sulaukusiems vaikams Katz rodė kitų vaikų nuotrau­ kas ir klausė, ką pasirinktų į draugus. Kai vaikams suėjo penkeri ir šešeri, Katz jiems davė po mažą kortų malką su nupieštais žmonėmis.

Ty­ rėja liepė vaikams išdalyti kortas į dvi krūveles, kaip tik jie nori. Dar 16 proc. Tačiau 68 proc. Kai kurie tyrimai rodo, kad vaiko raidoje galbūt esama langų - laikotarpių, kai lengviausia pakeisti požiūrį. Per vieną eksperimen­ tą mokytojai suskirstė vaikus po šešis taip, kad visose grupėse būtų skirtingų rasių atstovų.

Grupės susitikinėjo aštuonias savaites, du Kodėl baltieji tėvai nekalba apie rases 67 kartus per savaitę. Kiekvienas grupės narys turėjo išmokti dalį pa­ mokos, o paskui ją garcia svorio metimas brandon fl kitiems penkiems.

Pažymys visiems būdavo bendras. Tyrėjai stebėjo vaikus žaidimų aikštelėje, norėda­ mi patikrinti, ar skirtingų rasių mokiniai ėmė daugiau bendrauti. Kaskart, kai vaikas per pertrauką pažaisdavo su kitu vaiku, tai bū­ davo pasižymima - tyrėjai pasižymėdavo ir to kito vaiko rasę. Tyrėjai atrado, kad pirmokus šis metodas tiesiog stebuklingai paveikė. Dalyvaudami tarprasinės grupės veikloje, jie ėmė reikš­ mingai daugiau žaisti su kitos rasės vaikais.

Tačiau trečiokų elge­ sys nepasikeitė. Gali būti, kad trečioje klasėje, kai tėvai dažniausiai nusprendžia, kad jau galima po truputį pradėti kalbėti apie rases, raidos langas jau būna užsidaręs.

Kitą gilų šiuolaikinių tėvų įsitikinimą mudu su Ashley pavadino­ me mišrios aplinkos teorija. Jei augindamas vaiką stengiesi, kad jis susipažintų su kitų rasių ir kultūrų žmonėmis, pati aplinka jam tampa svarbia žinia. Apie rases nebereikia nė kalbėti - tiesą sakant, apie jas verčiau nekalbėti.

Tik supažindink vaiką su įvairia aplinka, ir ji jam taps įprasta. Suprantu tokią mąstyseną, nes gimus Lukui mudu su žmona laikėmės lygiai tokio požiūro. Kai jam buvo keturi mėnesiai, užra­ šėme į San Fransisko darželį prie Filmoro ir Vestern Adišno prie­ miesčių. Vienas iš darželio privalumų buvo didelė rasių įvairovė. Lukas kelerius metus nė neužsiminė apie kieno nors odos spalvą - nei darželio draugų, nei per televiziją matomų žmonių.

Ir mes apie tai nekalbėjome. Manėme, viskas klostosi kuo puikiausiai. Likus dviem mėnesiams iki penkto Luko gimtadienio, daržely­ je buvo švenčiama Martino Lutherio Kingo diena. Ji irgi iš Afrikos! Be abejo, jis išmoko skirstyti žmones pagal odos spalvą, ir didžiavosi savo gebėjimu.

Suglumau, kad darželis mūsų neperspėjo apie pamokėlę rasių tema. Tačiau negalėjau nepastebėti, kaip tai sudomino sūnų. Buvo aišku, kad jis jau seniai apie tai galvoja. Jam palengvėjo, kad paga­ liau sulaukė paaiškinimo. Odos spalva - tai ženklas, iš kur esi kilęs. Dar po metų išgirdome jį su baltaodžiu draugu kalbantis apie odos spalvą. Ieškant tapatybės, odos spalva tapo svarbiausiu bruožu. Mano berniukas ėmė drovėtis savo garbanotų rusvų plaukų.

Jo plaukai nė iš tolo nepanašūs į juodaodžių žaidėjų. To latvių krepši­ ninko iš Golden State Warriors plaukų spalva buvo kaip mano sū­ naus. Su juo buvo galima tapatintis. Mano sūnus ieškojo tapatybės ir žvalgėsi pavyzdžio, kuriuo galėtų sekti. Rasė ir šukuosena tapo ta­ patybės formulės dalimi. Taiklūs metimai ir veržlūs puolimai - ne.

Document Information

Nesilioviau stebėjęsis. Aptarėme, kad mūsų gyvenime nebūtų kai kurių draugų, jei juos būtume rinkęsi pagal spalvą. Lukas suprato mintį ir ilgainiui įsisavino pamoką. Dabar jis atvirai kalba apie lygybę ir diskriminacijos neteisingumą. Anuomet nežinojau, ką žinau dabar, tad man buvo sunku su­ prasti sūnaus entuziazmą. Visą laiką maniau, kad rasizmo išmoks­ tama. Jei vaikas auga nerasistiniame pasaulyje, kodėl jis savaime vieną rasę iškelia aukščiau už kitą?

Kada aplinkos siunčiama žinia jam tampa nebesvarbi - aplinkos, kuria mes taip didžiuojamės? Mišrios aplinkos teorija - pagrindinis principas, kuriuo parem­ tos šiuolaikinės integruotos mokyklos. Aš, kaip ir dauguma žmo­ nių, maniau, kad per trisdešimt metų nuo segregacijos panaikini­ mo daugybė mokslinių tyrimų turėjo įrodyti, jog mišrios aplinkos teorija teisinga.

Paskui mudu su Ashley ėmėme kalbėtis su moksli­ ninkais, nagrinėjusiais šiuos tyrimus. Pavyzdžiui, daktaras Gary Orfieldas vadovauja civilinių teisių projektui - Harvarde įsteigtai, bet vėliau į Los Andželo Kalifornijos universitetą perkeltai minčių talpyklai. Baigtą 86 puslapių dokumentą Orfieldas išsiuntė visiems socialinių mokslų specialistams iš savo adresų sąrašo ir gavo palaikymo parašus. Ant rašto antspaudo neuždėjo jokia prabangi teisininkų kontora.