Dirglioji žarna ir svorio kritimas. Kas sukelia DŽS?

Vyresniems nei 45 - 50 metų žmonėms dėl storosios žarnos vėžio rizikos. Dietos dienoraštis: Jūsų gydytojas gali paprašyti užsirašyti, ką valgote, ir savo žarnyno įpročius pvz. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms — tai susirūpinimas ir problemos. Ligos priežastis Tiksli dirgliosios žarnos sindromo priežastis nėra žinoma.

Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas kai žmogų ne rečiau kaip kartą per savaitę per pastaruosius tris mėnesius vargina pilvo skausmas, lydimas bent vieno iš žemiau pateikiamų kriterijų: skausmas susiję su tuštinimusi dažniausiai skausmas sumažėja pasituštinus, rečiau — sustiprėja lydi pasikeitęs tuštinimosi dažnis Labai svarbus DŽS nustatymo kriterijus — kitų ligų bei būklių, galinčių sukelti panašius nusiskundimus, atmetimas.

Alermo požymiai, kuomet reikia kreiptis į specialistą konsultacijai bei atlikti detalesnį ištyrimą: DŽS simptomai pirmą kartą pasireiškia vyresniame nei 50 m. Tai nurodo, kad tiksli šio sindromo atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau yra keletas moksliniais tyrimais ir pastebėjimais besiremiančių teorijų, aiškinančių DŽS atsiradimą.

Galimai šios priežastys yra persipynusios ir viena kitą papildo. Žarnyno motorika.

Žarnų sienelės sudarytos iš kelių raumeninių sluoksnių, kurie susitraukinėdami sukelia peristaltinę bangą bei stumia maistą virškinamuoju traktu. Stipresni ir ilgiau nei įprastai trunkantys susitraukimai sukelia skausmą, vidurių pūtimo jausmą bei viduriavimą.

Pranešti klaidą

Žarnyno uždegimas. Mokslinių dirglioji žarna ir svorio kritimas metu pastebėta, kad DŽS turinčių žmonių žarnyno sienelėse randamas padidėjęs limfocitų ir tam tikrų uždegimą skatinančių ląstelių kiekis bei išsiskiria daugiau prouždegimių citokinų baltymų, atsakingų už organizmo imuninį atsaką.

Nustatyta, kad persirgus virusine ar bakterine žarnyno infekcija gastroenterituDŽS išsivystimo rizika padidėja net iki šešių kartų lyginant su bendra žmonių populiacija. Tiksli to priežastis nežinoma, tačiau manoma, jog tai gali sąlygoti žarnyno sienelių inervacijos pokyčiai, atsiradęs didesnis prouždegiminių ląstelių kiekis ar normalios žarnyno bakterijų floros disbalansas.

Maisto netoleravimas. Sutrikusi laktozės absorbcija randama pieno produktuose ir daugelyje perdirbtų maisto produktų yra vienas dažniausių mitybos veiksnių, galinčių paskatinti DŽS simptomus.

Mūsų draugai

Kiti cukrūs, kurie, kaip manoma, skatina DŽS, yra fruktozė esanti daugelyje sirupų ir sorbitolis. Taip pat būtina paminėti ir gliuteno netoleravimą, kuris atsiranda esant celiakijai gliuteninei enteropatijai. Alergija maisto produktams.

Alergijos ar tam tikro maisto netoleravimo įtaka DŽS išsivystymui moksliškai įrodytos sąsajos neturi. Vis dėlto, daugeliui pacientų DŽS simptomai pasunkėja, kai jie valgo ar geria tam tikrus maisto produktus ar gėrimus, įskaitant kviečius, pieno produktus, citrusinius vaisius, pupeles, kopūstus, pieną ir gazuotus vaisvandenius. Plačiai naudojami maisto netoleravimo IgG tyrimai ir nurodytų maisto produktų eliminavimas iš mitybos raciono didžiajai DŽS atvejų esminės įtakos neturi.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): kas sukelia ir kaip gydyti?

Naudingiau turintiems DŽS vesti suvartojamo maisto dienoraštį, kad taptų lengviau nustatyti, koks maistas iššaukia simptomus. Emocinis stresas. Stiprus nerimas ar stresas įtakoja ne tik mūsų psichologinę savijautą, tačiau ir fizinę organizmo būklę per įvairių neuromediatorių išsiskyrimą.

Žarnyno vėžiui būdingi 3 pagrindiniai simptomai : kraujingos išmatos; pakitęs tuštinimosi pobūdis pvz. Bet tokių pačių simptomų gali atsirasti dėl daugelio ligų, ir dažniausiai — ne dėl žarnyno vėžio.

Ne išimtis ir virškinamasis traktas, kuris į stresą reaguoja peristaltikos pasikeitimu, pasireiškiančiu spazmais, pilvo pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dažniausiai tokie sutrikimai trumpalaikiai, tačiau gerai atspindi streso ir virškinamojo trakto veiklos sąveiką.

Plonųjų žarnų bakterijų dirglioji žarna ir svorio kritimas sindromas SIBO. DŽS gydymo procesas yra sutelktas į kaip įmanoma efektyvesnį simptomų palengvinimą, kad žmogus galėtų pamiršti varginančius simptomus, gyventi įprastą gyvenimą. Lengvus DŽS simptomus dažnai galima kontroliuoti valdant patiriamą stresą bei taikant sveikos mitybos principus pradžiai galima remtis PSO mitybos rekomendacijomis. Pagalba sau: Vengti maisto, sukeliančio simptomus.

Tam reikia savęs stebėjimo, šiek tiek laiko ir kantrybės. Valgyti skaidulomis turtingą maistą.

Kolonoskopija - "auksinis" žarnyno tyrimo standartas.

Gerti daug skysčių. Vanduo — gyvybės šaltinis, ir nieko geresnio šiandien dienai niekas nesugalvojo. Siekiamybė 1,5 — 2 l vandens per dieną.

Reguliariai mankštintis. Fizinės veiklos teigiama įtaka žmogaus organizmui tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai įrodyta jau prieš daug metų. Pakankamai išsimiegoti. Poilsis svarbus ne tik mąstymui, bet ir sklandžiai virškinimo sistemos veiklai.